užtrenkti


užtrenkti
užtreñkti, -ia (ùžtrenkia), ùžtrenkė 1. tr. K, M, LL315, L, Rtr, Š, , FrnW, su trenksmu uždaryti, užverti, užversti: Ùžtrenkė jam panosėj duris NdŽ. Aš tik [v]andinį pamečiau i duris spėjau užtreñkti Krtn. Užtrenkė duris supykus Jnš. Užtrenkęs duris pusbernis nubėgo pas antrąjį brolį LTR(Pkr). Šoko atgal į savo trobą ir užtrenkė duris, kad ir sienos drebėjo Vd. Ji tuo duris užtreñks jau priešais nosį Rg. [Duktė] išbėgo greit lauk iš svirno, užtrenkus užrakino duris BsPII126(Srd). Motina pravėrė kamarėlės duris ir skubiai jas užtrenkė A.Vien. Nustebusi aš pirma pažvelgiau į motiną, kuri, užtrenkusi knygą, savo kiek trumpareges akis įsmeigusi į langą, jau keliasi I.Simon. | prk.: Kristui gemant Dievas užtrenkęs jai (raganai) visus kelius LTI207. ^ Giltinei durų neažtrenksì JT269. | refl. Š, NdŽ, 1: Nutilo kiemuose kibirai, užsitrenkė nakčiai durys . Už nugaros užsitrenkė geležinės durys I.Simon. Durelės užsitrenkė, automobilis pajudėjo, pakėliau galvą – ne tamsta S.Čiurl.1 uždaryti taip, kad užsirakintų automatinis užraktas: Duris ùžtrenkiau ir dabar negaliu ineit Klvr. Ùžtrenkė duris, neįeinu Varn. | prk.: Ans iššokęs (netinkamai pasielgęs) užtreñks dures kitims, kitas nebgaus Krš. 2. intr. garsiai sutrinksėti, subildėti: Užgirdo jie, kad smagiai užtrenkia, – suprato duktė, kad tėvas užsiveja, blogai dabar būs LTR. 3. tr. NdŽ apsvaiginti ar užmušti (apie žaibą, elektrą): Trenkė ir ùžtrenkė griaustinis žmogų Ėr. A dabar taigi da nesgirdėjo šituos laikuos, da nieko neažùtrenkė [perkūnas] LKT329(Ktk). Mūs kaimo vieną ažùtrenkė perkūnas Trgn. Karvę perkūnas ùžtrenkė Mrj. Žentą mano buvo užtreñkus elektra, buvo visai negyvas Sdb. Jos diedą elektra ažùtrenkė Žl. Jungė vaikas [televizorių], i ažùtrenkė Klt. Kalbėdavo, kad perkūnas velnią užtrenkia LTR(Kt). Žmogui dūmą užtraukus, perkūnas kad trenkė į pypkę: žmogų užtrenkė, o velnias, matyt, pabėgo LTsIV526. Geriau tave, bernužėli, perkūnai užtrenktų, negu mano vainikėlį po kojų sumintum LTR(Ukm). ^ Kad jus visus perkūnas užtrenktų! BsPIV265. Kad tave sunki mūka užtrenktų! B, N. 4. tr. užmušti smogiant, suduodant, bloškiant: Stūmė tą žmogelį nuo laiptų ir ažùtrenkė Trgn. Mašina ùžtrenkė briedį Vrn. Kaip skrido paukštė, anas ją šėrė ir ažutrenkė LTR(Ds). Vėgėles žiemą užtrenka su kirviu Šts. | refl.: Žiūriu, a jis da gyvas; sakau, mažu jau užsitreñkęs Jrb. Puldamas iš medžio užsìtrenkė Rmš. Kad kiek, vaikas būt užsitreñkęs – puolė nuo stogo Alv. 5. tr. Vs trenkimu pakenkti, sužaloti: Par sprandą nėrė, nervą ùžtrenkė Rdn. Muno kojos yra ùžtrenktos Ub. Netrankyk durų – žąsiukus užtreñksi (nebeišsiris iš kiaušinių) Alk. | Perkūnas užtrenka karvėms tešmenis, jei randa tvartūse pavasarį tebesančias Ggr. | refl. Vrn: An ledo kai griuvau ir užsìtrenkiau Upn.prk. sukrėsti, prislėgti: Tei užtreñkia žmogų, ne verkia, ne nieko (kai didelė nelaimė) [p]Rd. 6. tr. užmesti, užsviesti, nukišti: Dėdis ieško vadžių, bara muni, sako – tu kur norint ùžtrenkei Vgr.apleisti, neprižiūrėti: Nenoriu užtreñkti – pagirdysiu veršį lig rudens Rs. 7. tr. N, I, Š, , Dr, Jnšk apkurtinti: Skaudus balsas užtrenkia ausis J. Mano šita ausis užtrenktà, labai mažai girdžiu Šk. Jų muzika būdavo tokia garsi, jog man net ausis užtrenkdavo J.Balč. Tokia muzika ausis užtreñkia, visai apkursti žmogus Jd. Nuo trenksmų ausis ùžtrenkė VšR. Munie y[ra] ausys ùžtrenktos keturiolektais metais Rt. Neužtreñk ausų su savo muzikoms Šts. Žviega paršai, kad ir ausis ùžtrenka Šts. Pasakojo, kad jai ausis užtrenkė šoviniai Žem. Jeib paskiaus n'ateitų ir ausis mano užtrenktų CII635.NdŽ, nustelbti, nuslopinti: Užtreñkti (balsą) 148. Tu moki visokių [dainų]! Tik sušuk, nesnausk, užtrenksim visus! Žem. Viena radijo stotis užtrenkia kitą, trukdo kitai . Motorų staugimas užtrenkia jo žodžius J.Dov.užgožti, nustelbti: Visus atsineštus drėgmės ir prakaito kvapus užtrenkė tas stiprus kadugiu pasmilkytų lašinių kvepėjimas . Gailų šiaudų kvapą užtrenkė parako dūmas .refl. netekti galios: Vėjas prie miško užsitreñkia Brš. 8. tr. judant, daužant rankas ar kojas sušildyti: Rankų niekaip negaliu ažtreñkt – šalta ir šalta Mlt. | refl. tr., intr.: Užsitreñkti kojas NdŽ. Važiuoti šalta, eidamas dar užsitrenkì . Kad ir kojos neažsitreñkia – šalta ir šalta Mlt. Šalta, kaipgi, ale visgi ažsitrenkì Sdk. Pabėgėk ir ažsitrenksì Sv. Šalta stoviniuot šalty, ale užsitrenkì žmogus Kp. Rankos ažsitreñkia, ir maskatuoji po vandenį Šmn. Aš bent varstą bėgu, lig ažsitrenkiu, o anas sėdi ir nesušąla Ob. Batai maži, neužsitrenksì Ds. Arklys pats bėga, nori ažsitreñkt Trgn. Tėvas važiuos važiuotas, o tu eik pėsčia – geriau užsitrenksi A.Vien. ^ Nuogas žiemą neažsitrenksì Vžns.refl. NdŽ prk. nusiraminti, susitvardyti, užsimiršti: Kur einu, tai vis rūpi, tik dirbdamas kiek užsitrenkiu Ėr. Ažsitreñkia darbu anas, kai nedirbs, tai suvis su juo nesugyvens Klt. Negali pamiršt, negali ažsitreñkt, ir sapne ją mato Brž. Ėmėsi jų (darbų) nematytu užsidegimu, kad tik užsitrenktų nuo visko, užmirštų viską J.Balt. Valentas brido purvinu keliu – manė užsitrenksiąs, mintis kitur nustumsiąs J. Paukš. Naudos iš tų kalbų jokios. Et, bet tik pačiam tomis kalbomis užsitrenkus Vaižg. 9. intr. NdŽ užkirsti, suduoti: Burbėsi, užtreñksu iš lazdos! Rdn. Kluinėte atsikluinėjo, kaip ùžtrenkė par subinę Krš. Ale kaip tik vieną ir antrą [rykštę] užtrenkė per šikinę, teip tasai, pakėlęs galvą, ėmė sakyti DS168(Rs). | prk.: Jo viena kalba užtreñkia (bjauri, nemaloni) Ėr. 10. tr. NdŽ smarkiai užkvėpinti, užsmardinti: Visą gatvę ùžtrenka dikalonas, kad eita grapėnė Lk. 11. intr., tr. šnek. imti aidėti, griežti: Pačiu laiku ùžtrenkė ir muzika NdŽ. Biržuos vargonai stiprūs, tai kad užtreñkia, net sienos bilda Ppl. 12. tr. šnek. užtraukti: Užtreñkiam kokią dainą, mergos Dr. 13. tr. labai užpilti, užversti: Užejo kokia rankiotė (menkas debesėlis), ir užùtrenkė lietaus Sug. 14. tr. šnek. gausiai duoti, užversti: Užùtrenkė, užpylo pinigais [teismą], ir nei šunys nelojo An. \ trenkti; aptrenkti; atitrenkti; įtrenkti; ištrenkti; nutrenkti; patrenkti; partrenkti; pertrenkti; pietrenkti; pratrenkti; pritrenkti; sutrenkti; užtrenkti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • užtrenkti — užtreñkti vksm. Ùžtrenkė jám panósėje duri̇̀s …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • užtrenkimas — užtrenkìmas sm. (2) DŽ1 1. refl. NdŽ, DŽ → užtrenkti 1 (refl.): Užsitrenkimas vartų tau atgrįžimą uždaro brš. ║ V.Laš Aortos ir plaučių kamieno vožtuvų užsitrenkimas LTEX601. 2. refl. NdŽ → užtrenkti 3 (refl.). 3 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkantužyti — ×apkantùžyti tr. užtrenkti, apsvaiginti: Jis tep buvo apkantū̃žytas, kad negalėjo nė kalbėt Al. kantužyti; apkantužyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptrenkti — aptreñkti, ia (àptrenkia), àptrenkė tr. 1. Rtr, KŽ apmušti, apdaužyti: Aptreñk grumslus ant dirvos su kirvpente J. 2. KŽ aptrypti, aplyginti: Kelias neaptrenktas N. 3. BŽ209 smūgiu apsvaiginti, pritrenkti. | refl.: Dabar ką gi, apsitrenkęs ir …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitrenkti — atitreñkti, ia (atìtrenkia), atìtrenkė K, Š, NdŽ; N 1. tr. trenksmu (ppr. perkūnijos) atgaivinti: Atatreñka žolę grausmas Aln. Kol žilvitis griaustinio neatitrenktas, dūdos neišsuksi Grž. [Griaustinis] žemę atatrenkia, pradeda žolės augt… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • guiti — gùiti, gùja (gùina, guĩna), gùjo K, guĩti; R 1. tr. vyti, varyti: Gùik tą goniavą gyvolių nuo javų, nuo vartų toliau J. Jūs bėgsite, kačeig niekas jus neguis CII148. Šitą kumelaitę gùja ir gùja Ilg. Visi jį gùja kap kokį šunį Gž. Kam… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištrenkti — ištreñkti, ia (ìštrenkia), ìštrenkė 1. tr. NdŽ trenkiant padaryti, išmušti: Kai perkūnas trenkė, i ìštrenkė prūdelį Šd. ║ refl. BsPII63(Kln) pažirti, pabirti (ppr. nuo smūgio): O kada patrenkė į žemę pūrą, išsitrenkė iš pūro daug piningų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuglūšinti — ×nuglū̃šinti tr. užguiti, užtrenkti: Jų marti visai nuglū̃šinta Auk. glūšinti; apglūšinti; nuglūšinti; priglūšinti; užglūšinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nutrenkti — nutreñkti, ia (nùtrenkia), nùtrenkė 1. tr. K, M, L, Rtr, DŽ, KŽ užmušti (apie žaibą, elektrą): Perkūnas jį nùtrenkė KI248. Nuo perkūno nutrenktas N. Perkūno nùtrenktas NdŽ. Kaip davė perkūnas, žmogų nùtrenkė Rm. Stovėjo po medžiu, i… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • partrenkti — partreñkti, ia (par̃trenkia), par̃trenkė 1. tr. N, K, Rtr, DŽ, FrnW, KŽ pargriauti, parblokšti: Jis par̃trenkė bulių NdŽ. Par̃trenkėm kiaulę, i nudūrė Mžš. Dviratis par̃trenkė vaiką Rm. Pasispardė [ožiukas], partrenkė senelį ir nulėkė sau oru… …   Dictionary of the Lithuanian Language